Jėzus verkia Jeruzalės. Apie tai kalba ketvirtadienio Mišių Evangelija, kurią popiežius Pranciškus komentavo aukodamas ryto Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Jėzus žiūrėdamas į Šventąjį miestą, žinodamas jo laukiančias negandas, su ašaromis sako: „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių”.
Jėzus ir šiandien verkia, - sakė Pranciškus, - nes mes renkamės karų kelią, neapykantos kelią, priešiškumo kelią. Artėja Kalėdos: bus daug žiburių, daug šventinių susitikimų, eglučių ir prakartėlių, bet visa tai tik kosmetika, nes pasaulis nesiliauja kariavęs, pasaulis ir toliau kariauja. Pasaulis nesuprato taikos kelio.
Popiežius paminėjo neseniai pažymėtas Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo metines; taip pat paminėjo savo apsilankymą Pirmajame pasauliniame kare žuvusių karių kapinėse Šiaurės Italijoje, paminėjo ir garsiuosius popiežiaus Benedikto XV žodžius, kad karas tai nereikalingos žudynės. O vis dėlto ir šiandien vyksta karai. Argi jie duoda ką nors gero? Kas po karo lieka? – klausė popiežius. Kas lieka? Griuvėsiai, vaikai negavę išsilavinimo, daugybė nekaltų aukų ir daugybė pinigų prekiautojų ginklais kišenėse. Jėzus yra pasakęs: „Neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams: Dievui ir turtams“. Karas tai apsisprendimas už turtus. „Gaminkime ginklus, kad subalansuotume ekonomiką. Pirmyn, darykime tai, kas mums naudinga“. Jėzus yra pasakę: „Palaiminti taikdariai“. Bet yra ir kitas žodis: „Prakeikti!“ Karų kurstytojai yra prakeikti nusikaltėliai. Įvairiausiais būdais bandoma pateisinti karus. Tačiau iš tiesų karui – šiandien dalimis vykstančiam pasauliniam karui – nėra jokio pateisinimo. Dievas verkia. Jėzus verkia.
Ir mes prašykime ašarų malonės, - sakė Pranciškus. Prašykime malonės verkti dėl šio mūsų pasaulio, nesugebančio eiti taikos keliu. Iš tų, kas ciniškai gauna iš karo pelną sakykime, reikalaukime, kad jie liautųsi. Stovime prie Gailestingumo jubiliejaus durų. Viešpats tesuteikia malonę visam pasauliui verkti dėl savo nusikaltimų, verkti dėl to, ką padaro karai.
Pranciškus
